Julija Pigareva
Mokyklos įkūrimo idėja mano sąmonėje gyveno jau seniai. Šios mintys man atrodė natūralios, juk esu keturių vaikų mama. Vis dėlto laikiau jas pernelyg drąsiomis, nes supratau, kad privati mokykla – tai idėjinis, labiau labdaros pobūdžio projektas, o ne pelningas verslas. Tačiau tai mūsų su vyru nesustabdė – kurti tai, kas artima širdžiai, ir pasiūlyti alternatyvą šeimoms, turinčioms panašias vertybes kaip mes, buvo labai įkvepianti idėja.
Atidžiai ir kritiškai stebėjau ugdymo įstaigų, kurias lankė mano vaikai, veiklą. Per šį laikotarpį sukaupiau nemažai patirties ir išskyriau vertingus bei naudingus mokyklinio gyvenimo aspektus. Vis dėlto ne viskas mus su vyru tenkino kaip tėvus – nesutarimai buvo rimti, palietę mūsų pagrindines asmenines ir šeimos vertybes.
Taip susiformavo didžiulė patirtis ir aiški vizija, kokią mokyklą norėčiau matyti: tokią, kur vaikui skiriamas nuoširdus dėmesys ir meilė, taikomas individualus ir humaniškas požiūris, užtikrinamas geras akademinis lygis, kur aplinka būtų patogi ir jauki, kasdien vyktų pasivaikščiojimai ir būtų siūlomas sveikas maistas, o vaikams būtų perduodamos draugystės, meilės, sąžiningumo, orumo ir dėkingumo vertybės. Taip pat labai norėjosi suteikti rusakalbiams ir dvikalbėms šeimoms augantiems vaikams galimybę kokybiškai mokytis lietuvių kalbos.
Labai džiugu, kad 2022 metais atsirado bendraminčių, pavyko rasti patogias patalpas pačiame miesto centre, ir mes oficialiai atidarėme mokyklą „Da Vinči“ su sustiprintu lietuvių kalbos mokymu.